palopas

palopas: palõpas sm. (2) Stak, palópas (1) Vl 1. odos ar medžiagos gabalas, kuriuo palopomos naginės, vyžos ar kurpės: Po vyžų palópus padėk J. Iš jų (odos gabalų) bus gerų palõpų Pg. Šita oda bus gera vyžų palópam Srv. Palópų pristigom, nė[ra] kuo naginės užlopyt Ėr. 2. Pg kieto medžio pamuša po rogių pavažomis, kad pavažos nediltų: Palópai iš skroblų po šlajų, po rogių padėti J. Vyresnysis brolis, lyg nieko nežinodamas, plėšia palopus nuo tų rogių MTtIV78.

Игры ⚽ Поможем написать курсовую

paklodas — 1 paklõdas sm. (2), pãklodas (3b) 1. ppr. pl. šiaudai, žabai, lentos, kartys ir kt., dedami po šienu, javais, kad jie sukrauti nepūtų: Paklokit paklõdų, kad javai šalinėje nesupūtų Vlkv. Ar jau paklõdas yra, kad nori kraut [rugius]? Srv.… … Dictionary of the Lithuanian Language
palopkas — ×palopkas (hibr.) sm. (1) žr. palopas 1: Prisiūk palopką, bo naginėse yra skylė Pls. Padėk vyžam palopkus Prl. Reikia pirkt palopkai, ba jau suplyšo naginės Nč … Dictionary of the Lithuanian Language

Academic Dictionaries and Encyclopedias